⒈ 犹歧嶷。
⒈ 犹歧嶷。参见“歧嶷”。
引《春秋元命包》:“后稷 歧颐自求,是谓好农。”《诗·大雅·生民》“克岐克嶷” 清 HRef=https://www.qijian.info/list/ma/ target=_blank class=infotextkey>马瑞辰 通释:“岐嶷,通作‘歧颐’。”